NeurRisk logotipas NeurRisk Susisiekite
Susisiekite
7 min Pradedančiajam Liepa 2026

Neuroniniai tinklai finansinio riziko vertinime

Kaip bankos ir finansų institucijos Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą nustatydamos kreditavimo riziką ir kliento mokumą.

Kas yra neuroniniai tinklai finansų sektoriuje?

Neuroniniai tinklai — tai kompiuterinės sistemos, kurios mokosi iš duomenų panašiai kaip žmogaus smegenys. Bankai juos naudoja todėl, kad jie gali greitai analizuoti tūkstančius klientų parametrų ir numatyti, ar žmogus grąžins paskolą. Čia nėra jokios magijos — tik matematika ir šimtai milijonų duomenų taškai.

Tradicinės rizikos vertinimo sistemos veikia pagal standartines taisykles: jei jūsų pajamos virš X, o skolų santykis žemiau Y, jūs gausite paskolą. Neuroniniai tinklai darbo negreitesniam. Jie suranda paslėptus šablonUS — pavyzdžiui, žmonės, kurie atsidarė naują sąskaitą ir iš karto pradėjo darbuotis iš namų, dažnai būna patikimesni skolininkai nei jūs tikėtumėtės. Tai sistema atrado pati.

Kompiuterio ekranas su analitiniais grafikais ir duomenimis, kurie rodo rizikos vertinimo procesą

Kaip bankos naudoja šias sistemas?

Lietuvos bankų sektoriuje neuroniniai tinklai jau yra įprasta realybė. Jei prašote paskolos nuo 2023 metų, tikėtina, kad jūsų prašymą analizavo bent iš dalies automatizuota sistema. Tai nereiškai, kad žmogus negauna jūsų paraišką — reiškai, kad kompiuteris ją analizuoja pirmas.

Procesas paprastas: jūs pateikiate dokumentus, sistema juos skaitmeninina, neuroniniai tinklai analizuoja, žmogus patvirtina arba atmeta. Visa tai paprastai užtrunka 24–48 valandas. Išorinėje Europoje tas pats procesas užtrunka savaitę ar dvi.

Svarbi informacija

Šis straipsnis yra edukacinis ir informacinis. Jame aprašomi bendri neuroninių tinklų taikymo principai finansų sektoriuje. Tai nėra finansinis patarimas ir neturėtų būti naudojama priimant konkrečius investavimo ar skolinimosi sprendimus. Prieš imantis bet kokių finansinių veiksmų, pasitarkite su licencijuotu finansų patarėju arba savo banko specialistu.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai

Sistema žiūri į daugiau nei 50 skirtingų duomenų taškų. Žinoma, čia yra klasikinis — pajamos, išlaidos, buvęs kredito istorija. Bet taip pat sistema analizuoja:

  • Kaip greitai jūs atsakote į bankų pasiūlymus
  • Ar jūsų sąskaita stabili ar nuolat naudojate skirtingas bankas
  • Ar yra nenumatyti grynųjų pinigų traukimai
  • Ar jūsų mokėjimo šablonai keičiasi sezoniškai (pvz., savaitgaliais išlaidavote mažiau)
  • Ar esate naudojęs kredito kortelę atsakingai per kelis metus

Vienas iš didžiausių privalumų — sistema nesutinka su žmonėmis dėl šių dalykų. Jei sistema pamatė, kad žmonės iš tam tikro rajono su tam tikru darbu negrąžina paskolų, ji to negrąžins, net jei jūs išdurite skirtingai. Tai reiškia, kad diskriminacija sumažėja, tačiau tai irgi nereiškai, kad jos visai nėra.

Kokios klaidos gali atsitikti?

Neuroniniai tinklai nėra tobuli. Jie grindžiami baigtais duomenimis. Jei jūs kuriate savo biznį ir turite labai mažas pajamas, bet didelę riziku, sistema gali jus atmesti, net jei realybėje jūs esate patikimas. Tai vadinama "šaltos atveju" — kada žmogui reikalinga žmogaus nuosprendis.

Kita bėda — duomenų šališkumas. Jei sistema buvo mokyta iš duomenų, kuriuose diskriminuojamos tam tikros grupės, ji tęs tą diskriminaciją, net jei to netiksli. Todėl reguliatoriai reikalauja, kad bankos tikrintų savo sistemas bent kartą per metus. Reglamentas (GDPR, PSD2) draudžia naudoti tik automatines sistemas — žmogus turi galimybę iš naujo peržiūrėti atmestą paraišką.

Biznesmenas prie kompiuterio ekrano, kuriame matomi rizikos vertinimo rodikliai ir grafikai

Ateitis: kas bus toliau?

Neuroniniai tinklai tampa vis preciziškesni. Bankos pradeda naudoti ir alternatyvius duomenis — pavyzdžiui, jūsų mobiliojo telefono panaudojimo šablonus arba socialinės žiniasklaidos veiklą (su jūsų sutikimu). Tai gali padėti žmonėms be tradicinio kredito istorijos — jauniems žmonėms, imigrantams, tiems, kurie ką tik pradėjo darbą.

Tačiau čia atsiranda ir naujos grėsmės. Kuo daugiau duomenų sistema analizuoja, tuo daugiau galimybių jai klysti. Todėl reglamentas šioje srityje griežtėja. Nuo 2024 metų bankos Europoje turi būti ypač atsargios su dirbtinio intelekto naudojimu. Jei sistema priima sprendimą, žmogus turi suprasti, kodėl. Jei atmetus jūsų paraišką, jūs turite teisę žinoti bent bendras priežastis.

Lietuvoje šis reglamentas dar nėra pilnai įgyvendintas, bet tai greit atsitiks. Bankos jau ruošiasi. Jeigu šiandien naudojate neuroninių tinklų numatytas sistemas, galite būti tikri, kad jos bus reguliuojamos vis griežčiau, o jūsų teisės bus geriau saugomos.

Pagrindinis žodis

Neuroniniai tinklai finansų sektoriuje — tai realybė, kuri pagerino procesų greitį ir sumažino kai kurias diskriminacijos formas. Tačiau tai nėra magija. Jie yra algoritmai, pagrįsti duomenimis ir statistika. Jei norite, kad jūsų paskolos prašymas būtų priimtas, geriau turėti stabilias pajamas, gera kredito istoriją ir naudoti savo sąskaitą aktyviai. Sistema tai nori matyti.

Paskutinis patarimas: jei jūsų prašymas atmestas, ne visuomet tai yra galutinis žodis. Paprašykite bankos paaiškinti, kodėl. Jie privalo jums duoti bent šiek tiek informacijos. O jei jaučiatės diskriminuoti, skaitykite savo teises — GDPR ir PSD2 jums palaiko.